Nuotraukų parodos „Uolomis į Lietuvą“ atidarymas Dubingiuose

Spalio 14 dieną Dubingiuose vyko Romualdo Kęstučio Augūno nuotraukų parodos „Uolomis į Lietuvą“ atidarymas. Šios parodos nuotraukos byloja 1964 metų pirmosios Lietuvos alpinistų aukštumų ekspedicijos į Pietvakarių Pamyrą prisiminimus. Parodos autorius – alpinistas, įkopimo į Lietuvos viršūnę vadovas – Romualdas Kęstutis Augūnas. Jo žodžiais tariant, „Viršūnė – tai reikšmingas simbolis. Ja išreiškiamas užsibrėžtas tikslas. Ar galima viršūnę nugalėti? Kiek ant jos beužkoptų žmonių, ji visada išliks didinga, nepaliesta, nepasiekiama. Į kalną kopdamas juk ne viršūnę nugali, bet save patį“.

Savo daina parodos autoriui pritarė ir alpinistė, mokytoja, tekstų kūrėja bei jų atlikėja, bardė Birutė Gaučienė. Dainoje ji dainavo apie tai, kuo norėtų pavirsti po mirties: „gal paukščiu, gal žvaigžde, o gal kalnu“. Ir dainos žodžiais svarstė, kad paukštis gali žūti, žvaigždė – užgesti, o kalnas liks amžinai.

Nuotraukų autorius norėdamas parodyti jaunystės žygius, per kuriuos buvo įkopta į bevardes viršūnes ir jos buvo pavadintos lietuviškais vardais, iš savo fotografijų archyvo ištraukė 1964 metų žygių vaizdus ir paruošė parodą. Beje, šios ekspedicijos metu su įkopimu į Lietuvos viršūnę lietuviai pirmą kartą tapo Pabaltijo čempionais.

Parodos atidarymo įžanginį žodį tarė taip pat alpinistė – Darata Puidokienė. Ji prisiminė, kaip seni žmonės sakydavo: „protingas žmogus kalną apeis, o kvailas lips į jį“. Bet su tuo posakiu ji nesutiko. Jos nuomone, jie (alpinistai) į kalnus kopia ne iš kvailumo, bet iš begalinio noro pažinti kalnus ir noro įveikti save. Deja, į kalnus įkopti gali ne visi. Tai pavyksta tik tiems, kurie gerbia kalnus ir laikosi jų įstatymų ir taisyklių. Jei nesitaikstysi su kalnų diktuojamomis taisyklėmis – viršūnės nepasieksi.

Savo prisiminimais taip pat dalijosi alpinistas, 1964 metų ekspedicijos dalyvis Vilius Šaduikis. Optimizmu trykštantis keliautojas paklaustas, ar nebijodavo žūti kalnuose, atsakė visiems žinomu posakiu „jei tau skirta nuskęsti, niekada nesudegsi“. Jis šiuo metu rūpinasi lietuviškais vardais pavadintų viršūnių pavadinimų oficialiu įteisinimu. Tuo pačiu klausimu rūpinasi ir alpinistas Vytautas Gaučys, kuris pasidalijo visai šviežiais įspūdžiais iš šių metų kelionės, kurios metu taip pat aplankė čia jau minėtas M. K. Čiurlionio, K. Donelaičio ir Lietuvos viršukalnes, bei įkopė į šiemet Vydūno vardu pavadintą viršūnę.

Po nuotaikingų parodos pristatymo kalbų, pasakojimų sekė vakaronė – pasibuvimas, kur dainas dainavo visi susirinkusieji: dubingiškės moterys, Vilniaus ansamblio „Riduolia“ narės, alpinistė Birutė Gaučienė, na o armonikos garsais pritarė Aurelija Višumirskaitė. Daugybė dainų apie kalnus nuskambėjo vakaronės metu. Kas tik prisiminė dainą, kurioje minimi kalnai, tas ir traukė ir visi pritarė. Skambėjo Asvejos regioninio parko lankytojų centras nuo dainų, muzikos, kilnojosi stogas nuo šokamų šokių ir ratelių. Na, o renginio iniciatorė Laima Morkūnienė visus vaišino karšta moliūgų sriuba. Visi ragavo suneštų rudeniškų patiekalų, nuo kurių gausybės lūžo stalas, dalinosi receptais ir patarimais, kaip kokį patiekalą pagaminti. Labiausiai džiugino svečių alpinistų optimizmas, trykštanti energija ir džiaugsmas.

Te visi, kuriuos sutinkame savo „kalnuotame“ gyvenimo kelyje, dalintųsi tik tokia gera ir gyvybinga energija. Lai visi buvę šventėje trykšta gera sveikata ir nestokoja džiaugsmo, šypsenų bei optimizmo.

Paroda dar bus eksponuojama Asvejos regioninio parko lankytojų centre iki gruodžio mėnesio, nuolat ją papildant ir pakeičiant vis kitomis nuotraukomis.