Projektai

Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su dviem partneriais iš Norvegijos – organizacija „Trondheim Vikinglag“ ir Biuskeriudo apskrities savivaldybe – bei šešių Lietuvos savivaldybių – Molėtų, Utenos, Tauragės, Pasvalio, Šiaulių rajono ir Lazdijų – kultūros centrais įgyvendina unikalų projektą „Kultūra visiems“, kurio tikslas – perimti gerąją Norvegijos Karalystės darbo kultūros srityje patirtį ir skatinti intensyvesnę kultūros sklaidą Lietuvoje.

Projekto „Kultūra visiems“ partnerių iš Norvegijos gerosios praktikos perdavimo vizitas Lietuvoje prasidėjo nuo pažinties su Molėtų kraštu. Svečiai lankėsi Mindūnuose, apžiūrėjo Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejaus bei Ežerų žvejybos muziejaus eksponatus, apžvelgė Molėtų krašto gražiąsias apylinkes iš Labanoro apžvalgos bokšto, ragavo firminės mindūniškių žuvienės. Mindūnuose svečius pasitiko ir sveikinimo žodį tarė Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys bei Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė. Po susipažinimo su Mindūnų kraštu, svečiai diskutavo apie visuomenės ir vietos bendruomenės įtraukimo į kultūrinių objektų žinomumo didinimą, aptarė kultūrinių veiklų vykdymo skatinimą.

Šią savaitę Vilniuje vyks ir projekto uždarymo renginys, kuriame bus aptariami projekto rezultatai, pristatoma geroji norvegų patirtis, aptariamos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.

2015 metų rugsėjį įsibėgėjęs Lietuvos liaudies kultūros centro projektas „Kultūra visiems“ tęsiasi – vasarį ir kovo pradžioje Lietuvos kultūros specialistai dalyvavo Vadovų ir kultūros darbuotojų akademijos užsiėmimuose, kurie vyko Klaipėdoje, Trakų rajone ir Dubingiuose (Molėtų rajonas).

Seminarų dalyviai, padedami režisieriaus prof. Gyčio Padegimo, edukologo, rašytojo Tomo Staniulio, psichologės Filomenos Žurauskienės, lektorių Nadeždos Doroninos-Koltan, Sandros Grigaliūnaitės ir Ritos Mikailienės, mokėsi efektyvaus vadovavimo kultūros įstaigoms ypatumų, bendravimo su visuomene bei komandinio darbo principų, ieškojo konfliktų ir krizinių situacijų kolektyve sprendimo būdų bei savojo „Aš“ atskleidimo formų, gilinosi į emocijų vaidmenį kasdieniniame gyvenime. Akademijos klausytojai sužinojo, kaip organizacijos vidaus kultūra veikia darbuotojų efektyvumą, kaip pasirinkti tinkamus komunikacijos metodus, padėsiančius skleisti ne tik žinias ir idėjas, bet ir vertybes, kaip užtikrinti organizacijos tvarumą stiprinant jos dvasinį kapitalą. Vyko karštos diskusijos, dalyviai aktyviai įsitraukė į praktines teorijos pritaikymo užduotis.

Kultūros darbuotojai džiaugėsi įgiję naujų žinių, gavę idėjų savo darbui, taip pat nestokojo pagyrimų lektoriams už jų profesionaliai paruoštą medžiagą, įdomias paskaitas, dalijimąsi savo patirtimi.

Projekto programoje panašių seminarų ir mokymų dar bus. Iki šių metų balandžio mėnesio pabaigos vienos dienos mokymai vyks Utenoje, Molėtuose, Lazdijuose, Tauragėje, Pasvalyje, Kuršėnuose bei Vilniuje. Mokymų tikslas – tobulinti kultūros centrų ir savivaldybių darbuotojų administracinius gebėjimus, stiprinti vidinės komunikacijos įgūdžius bei skatinti konstruktyvų komandinį darbą ir bendradarbiavimą.

Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su dviem partneriais iš Norvegijos – organizacija „Trondheim Vikinglag“ ir Biuskeriudo apskrities savivaldybe – bei šešiais Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų Pasvalio, Lazdijų ir Šiaulių rajono – kultūros centrais įgyvendina unikalų projektą „Kultūra visiems“, kurio tikslas – perimti gerąją Norvegijos Karalystės patirtį ir skatinti mokymąsi bei intensyvesnę kultūros sklaidą Lietuvoje. Projekto metu keliamos kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencijos vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą – gerąja patirtimi dalinasi Norvegijos specialistai.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

2016 m. vasario 23–25 dienomis Klaipėdoje vyko Lietuvos liaudies kultūros centro vykdomo projekto „Kultūra visiems“ (Nr. NOR-LT10-VRM-01-K-01-004) mokymai – vadovų ir kultūros darbuotojų akademija. Molėtų kultūros centras, kaip vienas iš projekto partnerių į mokymus siuntė savo darbuotojus. Mokymuose dalyvavo Molėtų kultūros centro (projekto partnerio) darbuotojai: vyr. meno vadovė R. Pelakauskienė, kultūros projektų vadovė L. Grigaliūnaitė, dailininkė scenografė A. Baranauskienė.
Vadovų ir kultūros darbuotojų akademijoje paskaitas vedė 3 lektoriai: konsultacinės grupės „Person premier“ konsultantas Tomas Staniulis, režisierius Gytis Padegimas, „Person premier“ lektorė Nadežda Doronina Koltan. Visas tris dienas mokymuose dalyvavę kultūros įstaigų atstovai ne tik klausėsi teorinių paskaitų, bet ir aktyviai įsitraukė į praktines teorijos pritaikymo užduotis.
2016 m. kovo 1–3 dienomis Trakuose vyko antroji vadovų ir kultūros darbuotojų akademija. Į ją tobulintis vyko Molėtų kultūros centro režisierės: Indrė Tursė ir Laisvė Grudinskienė.

2016 m. kovo 7 – 8 dienomis, Molėtų rajone – poilsio ir seminarų centre ,,Dubingiai“ vyko administracinių ir viešųjų gebėjimų mokymai vadovams, kuriuose dalyvavo Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė ir vyr. meno vadovė Rita Pelakauskienė. Mokymus vedė Rita Mikailienė ir Filomena Žurauskienė.

Tarptautinis Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vykdomas projektas „Kultūra visiems“ tęsiasi – spalio 16–18 d. Lietuvos kultūros specialistų ir projekto dalyvių grupė viešėjo Norvegijos Biuskeriudo apskrityje esančiuose Olio ir Torpo miesteliuose, dalyvavo mokymuose bei kitose veiklose, skirtose perimti gerąją Norvegijos Karalystės patirtį kultūros srityje.

Projekto metodinė darbo grupė susitiko su projekto partnerio Norvegijos Karalystės Biuskeriudo savivaldybės atstovais bei tradicinių šokių ekspertu, mokytoju ir bene geriausiu šokėju Martin Myhr. Paskaitų, susitikimų, koncertų, apsilankymų jaunimo tradicinių šokių repeticijose ir kitų veiklų metu buvo kaupiamos žinios, o vėliau diskutuojama, kaip jas būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Tą patį spalio savaitgalį vyko ir projekto „Šokantis kaimas“ (norv. „Bygda dansar“) festivalis bei jaunimo stovykla „Savaitgalis Halingdalyje“ – abu renginius stebėjo ir Lietuvos atstovai.

Biuskeriudo apskrities savivaldybė, kuri ir organizavo viešnagę, yra projekto „Šokantis kaimas“, trunkančio 3 metus, dalyvė, kuriame profesionalai dirba su 15–19 m. jaunimu, moko juos šokių per užsiėmimus, kūrybines dirbtuves bei skatina domėtis kultūriniu paveldu. Projektu siekiama stiprinti tradicinius šokius dviem atžvilgiais: kaip priemonę būti kartu – kaip socialinį kontekstą, bei kaip ryšio tarp vietinės muzikos ir šokių tradicijų palaikymą. Reiktų paminėti, kad projekto vykdytojai taip pat stengiasi vystyti ateities atlikėjų verslumą ir plėsti jų galimybes įsitvirtinti kultūrinio gyvenimo kontekste.

Festivalio „Savaitgalis Halingdalyje“ metu vyko trupės „Frikar Dance Company“ pasirodymas. Šie šokėjai ne tik koncertuoja užsienyje ar savo šalyje, bet ir dirba su jaunimu. Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Hallgrim Hansegard pasakojo apie principus, kuriais vadovaujasi kūrybiniame kelyje: „Visų pirma, reikia nustebinti save, o tik paskui kitus, tik tuomet tavo veikla bus prasminga.“ Jis taip pat pristatė savo požiūrį į šokius – pasakojo apie pastangas ieškoti pirminės šokio prasmės. Pavyzdžiui, rinkdamas žinias apie šokio ištakas ar tradicijas senosiose kultūrose netgi buvo nuvykęs pas Kinijos šamanus ir gilinosi į senąsias tradicijas. „Šokis – tai harmonija su gamta, tad ieškome to ir Norvegijos kultūroje“, – teigė Hallgrim. Tačiau tam, kad jų idėjos pasiektų visuomenę, reikia daug dirba su rinkodara, projektų viešinimu – tuo jis sėkmingai ir užsiima.

Šeštadienį taip pat buvo pristatyta Norvegijos folkloro asociacijos „Folkorg“ veikla. Tai yra viena svarbiausių Norvegijos organizacijų, skirtų folkloro gyvybingumo palaikymui. Gyvoji tradicija palaikoma per kasmet organizuojamus tradicinio ir stilizuoto folkloro čempionatus (pirmasis vyko 1896 m. Bergene), aktyvią projektinę veiklą, folkloro įrašų leidybą bei skaitmenizavimą, reklaminių folkloro grupių ir artistų pristatymų rengimą. „Folkorg“ organizuojami renginiai taip pat yra ir erdvė folkloro specialistų susitikimams bei neformaliam bendravimui, bendruomenės stiprinimui.

Paskaitos lietuviams vyko Olio kultūros namuose, kuriuose įsikūrusi ir Olio kultūros mokykla. Joje šiuo metu mokosi 407 mokiniai, ją sudaro daugiau nei 70 % Olio vidurinės mokyklos moksleivių, be to, pagal šiuos duomenis, tai yra antra pagal dydį kultūros mokyklų bendruomenė Norvegijoje. Direktorė Iris Almas Tangeraas pasakojo apie vaikų ir jaunimo ugdymą folkloro srityje – tradicinių šokių ir muzikavimo mokymą, supažindino su folkloro ir tradicinių šokių organizacijų veikla, vadybos principais. Lietuvos kultūros specialistai sužinojo, kokiais principais dirba ši Norvegijos kultūros mokykla, kokių sričių mokymai vyksta, kokia papildoma veikla jie užsiima, kaip vyksta finansavimas – įgijo naudingų teorinių ir praktinių, kurias turėtų pritaikyti namuose. Tačiau vienas iš svarbiausių šios mokyklos filosofijos principų – mokytojai turi šypsotis mokiniams, pozityvumas – gerų rezultatų ir asmeninio tobulėjimo pagrindas.

Lietuvos delegacija susitiko ir su Švedijos „Vastana“ teatro, aktyviai dirbančio tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje ir kitose šalyse, direktoriumi, muzikologu ir folkloro tyrinėtoju Leif Stinnerbom. Jo vadovaujamas teatras yra tradicinis, pastatymuose naudojamos folkloro šokių ir muzikos detalės, o vaidina ne tik aktoriai, bet ir folkloro šokėjai, dainininkai. „Vastana“ aktoriai taip pat mokosi tradicinių šokių ir kitų folkloro elementų. Tai yra vienintelis tokio tipo teatras Skandinavijos šalyse, pagal veiklą ir skleidžiamas idėjas jį būtų galima palyginti su Lietuvos klojimo teatru. „Lankytojai, atėję į šio teatro pasirodymus, gauna nemažą dozę folkloro, nors šiaip jie galbūt niekada nesilanko folkloro koncertuose – tad per teatrą mes supažindiname visuomenę su folkloro tradicijomis“, – teigė L. Stinnerbom.

Galimybė susipažinti su šio festivalio ir stovyklos idėja, vaikų mokymo metodika, pamatyti kaip noriai vaikai ir jaunimas mokosi, dirba bei stebi kitų pasirodymus, sukėlė daug prasmingų diskusijų Lietuvos kultūros specialistų delegacijoje. „Norvegai vysto įdomią tradicinių šokių sklaidos XXI a. kryptį. Jie jungia tradicinį šokį su šiuolaikiniu moderniu šokiu. Tai nauja mums, lietuviams patirtis, nes Lietuvoje tokios jungties apraiškų dar nėra. Muzikinio folkloro jungties su šiuolaikinės muzikos įvairiomis rūšimis bandymų jau turime, jie įvairaus lygio, daugiau ar mažiau profesionalūs ir įtaigūs. Norvegų eksperimentai šia linkme tikrai sudomino ir skatina pritaikyti šią patirtį Lietuvoje“, – pasakojo LLKC Folkloro poskyrio specialistė Audronė Vakarinienė. „Labai patiko tradicinės instrumentinės muzikos ir liaudies šokio savaitgalio jaunimui idėja. Susirinkęs gausus vaikų ir jaunimo būrys buvo mokomi tokių pat jaunų, tik labiau pažengusių tose srityse, mokytojų. Buvo akivaizdu, kad mokymosi metu nesijautė jokio atotrūkio tarp jaunųjų „mokytojų“ ir mokinių, nes mokytojai viską darė kartu kaip lygus su lygiu. Tik pabaigos koncerto, kurio metu visi atliko tai, ką per savaitgalį išmoko, metu matėsi, kad mokytojai prisiima atsakomybę už atliekamą kūrinį, o mokiniai kartu su jais jaučiasi patogiai ir saugiai. Matėsi ir tai, kad juos žavi ir įkvepia vos vos vyresnių „mokytojų“ meistriškumas, kad jiems labai norisi būti panašiais į juos. Nors norvegai į tradicinio šokio pritaikymą ir atlikimą šiuolaikiniam žiūrovui žiūri labai kūrybiškai, tačiau jaučiasi ir begalinė pagarba tradicijai, paisoma šimtmečiais gyvavusių atlikimo normų ir būdų. Tokia šokio sklaida – geras pavyzdys visiems dirbantiems su tradiciniu šokiu“, – pridėjo A.Vakarinienė.

Be čia išvardintų veiklų taip pat buvo ir išvyka į kalnus, kur gidas Ola Stave, taip pat laisvalaikiu dalyvaujantis folkloro veikloje, kilęs iš muzikantų šeimos, pasakojo apie senąsias bendruomenių tradicijas, kultūrinių tradicijų puoselėjimą, gamtos ir kraštovaizdžio bei architektūros saugojimą.

Laukiama, kad projekto įgyvendinimas skatins mokytis ir bendradarbiauti tautinio kultūros paveldo srityje, paskatins kultūrinį ir kūrybinį regionų vystymąsi.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

Šių metų spalio 5–11 d. Lietuvos kultūros specialistų ir tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyvių grupė viešėjo Norvegijos Trondheimo mieste ir dalyvavo mokymuose, skirtuose perimti gerąją Norvegijos Karalystės darbo su kultūra patirtį.

Projekto dalyviai susipažino su organizacijos „Trondheim Vikinglag“ puoselėjamomis vikingų tradicijomis ir gyvensena, taip pat su Trondheimo istoriniu ir kultūriniu paveldu: klausė paskaitas apie atkurtų drabužių, amatų ir kitų aspektų autentiškumą, domėjosi edukaciniais projektais, aplankė įspūdingą Nidaros katedrą, kurioje iki šiol karūnuojami Norvegijos karaliai ir kur buvo įkurta pirmoji šalies mokykla, lankėsi po atviru dangumi įsikūrusiame Sverresborg liaudies buities muziejuje, kuriam vardas suteiktas karaliaus Sverės pilies garbei. Nuo kalvos, kur vis dar yra išlikę tvirtovės griuvėsiai, buvo galima pamatyti nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusį, viduramžių dvasia dvelkiantį norvegų kaimą, apsilankyti XVIII a. amatininkų miestelyje ir pajusti, kad senoji kultūra yra svarbi ir moderniais laikais.

„Sverresborg Trøndelag“ liaudies buities muziejus – viena iš komunikacijos su bendruomene formų: jame organizuojamos edukacines programos vaikams ir suaugusiems, pristatomos senųjų norvegų tradicijos ir gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, muziejuje įkurtas autentiškas kaimas atspindi XIX a. norvegų buitį, darbus ir tradicijas. Vasaromis vienoje iš šio kaimo sodybų savaitei apgyvendinami vaikai, kurie dėvi senovinius rūbus, prižiūri avis, augina triušius, tvarko aplinką ir dirba kitus ūkio darbus, ruošia maistą, lanko mokyklą ir tiesiog gyvena tokį gyvenimą, koks vyko prieš 150 metų.

Svarbia mokymų programos dalimi tapo paskaita apie nacionalinį norvegų kostiumą, jo atkūrimo metodologiją, rekonstrukciją ir spalvų parinkimą. Norvegai jau XVI a. suprato, kad svarbu išsaugoti savo tautiškumą, tad vienas pagrindinių būdų pabrėžti tautos tapatybę jiems ir yra tautinio kostiumo, kuriuo ypač didžiuojamasi, dėvėjimas – būtinai bent kartą per metus – Norvegijos nepriklausomybės dieną – juo pasipuošiama. Kaip teigė pranešimą skaitęs Randi Lium, kostiumai yra siuvami rankomis pagal griežtas tradicijas – žiūrima, kad rūbai būtų tik tam tikrų spalvų, ilgio, o apavas atkartotų atitinkamo meto madas. Drabužiai būna kruopščiai ir ilgai siuvinėjami, prie jų derinami rankų darbo papuošalai. Lietuvos specialistams buvo ypač įdomu ir naudinga susipažinti su tautinio kostiumo populiarinimo bei viešinimo visuomenei patirtimi.

Diskusijos „Norvegijos nematerialiojo kultūros paveldo taikymas, tikslai ir praktika“ metu organizacijos „Trondheim Vikinglag“ vadovė Ingrid G. Aune Nilsen pasakojo, kad Norvegijoje valstybė skiria didelį dėmesį paveldo išsaugojimui, remia su tuo susijusius darbus bei pabrėžė, kad labai svarbu, jog kultūriniai projektai būtų matomi ir stebimi – to ji skatino siekti ir mūsų specialistus.

Paskaitos „Nykstantys amatai“ metu Norvegijos liaudies meno ir amatų asociacijos atstovė Ragnhild Dahl pasakojo, kad Norvegijoje rengiamos ir itin populiarios tradicinių amatų studijos – atkuriami gamybos procesai yra vienas iš būdų, leidžiančių išsaugoti etninės kultūros vertybes, be to, tradicinių amatininkų mokymas ir meistriškumo kėlimas yra būtinybė, kurią reikia nuolat skatinti. Pranešėja džiaugėsi, kad į studijas susirenka daug jaunimo.

Itin sudominusios paskaitos apie tradicinį vikingų maistą metu lektorė Sunniva Saksvik pasakojo, kad senieji patiekalai dažniausiai atkuriami remiantis istoriniais rašytiniais šaltiniais ar kapaviečių archeologiniais kasinėjimais. Ji pabrėžė, kad atitinkamų teminių mugių metu šiuolainiai vikingai lankytojus ne tik vaišina, bet ir papasakoja su maistu susijusių istorijų, sakmių, žaidžia įvairius žaidimus, viktorinas, kviečia pačius išbandyti virėjo amatą.

Paskaitos „Šokis muziejuje. Kaip tai panaudoti“ lektorė Tonje Eilien pasakojo, kad šokių muziejų tikslas – projektai, kurie įtraukia ir menininkus ir žiūrovus, o šūkis – menas, kuriame pats dalyvauji. „Reikia stengtis, kad muziejai taptų interaktyvūs ir demokratiškesni, kad atėjęs lankytojas galėtų daugiau veikti nei stebėti, kad tai taptų edukacine žmonių susitikimų vieta. Tikimasi, kad muziejai vieną dieną bus tarsi kultūros centrai, pritrauksiantys lankytojus ir vaizdine, ir rašytine medžiaga, visas šokių formas pagerbiančiomis fotografijų, vaizdo įrašų, kostiumų, dokumentų, biografijų ir eksponatų kolekcijomis, šokių pamokomis ar vakaronėmis: tiek tradicinių vietos, tiek ir viso pasaulio šokių“, – pasakojo lektorė.

Paskaita ir ekskursija „Kaip atkurti istoriją iš krūvos akmenų“ vyko Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto muziejuje. Jis yra vienas svarbiausių edukacinių centrų, kurio lankytojų laukia ne tik ekspozicijos atspindinčios skirtingus žmonijos kultūrinio gyvenimo tarpsnius, bet ir aktyvi pažintinė veikla – paskaitos, konferencijos ir diskusijos.

Ilgam įsiminė ir įspūdinga kelionė į Hagasetrą (norv. Håggåsetra) – aukštai kalnuose, nuostabiame, žaluma alsuojančiame slėnyje, įsikūrusią gyvenvietę, kurioje daugelis medinių pastatų, statytų dar XVII a., išlaikė savo unikalumą ir autentišką išvaizdą. Gidė Heidi Carine Brimi pasakojo, kaip žmonės ir gamta darė įtaką vieni kietiems per tūkstantmečius metų, kas iš šių procesų yra išlikę skirtinguose kultūriniuose kraštovaizdžiuose ir jų istorijoje, kurie dabar dažnai naudojami kaip tradicijų pristatymo moderniai visuomenei būdai ir kontekstai.

Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su dviem partneriais iš Norvegijos – organizacija „Trondheim Vikinglag“ ir Biuskeriudo apskrities savivaldybe – bei šešiais Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų Pasvalio, Lazdijų ir Šiaulių rajono – kultūros centrais įgyvendina unikalų projektą „Kultūra visiems“, kurio tikslas – perimti gerąją Norvegijos Karalystės patirtį ir skatinti mokymąsi bei intensyvesnę kultūros sklaidą Lietuvoje. Nuo rugsėjo iki kitų metų balandžio truksiančio projekto metu bus keliamos kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencijos vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą – gerąja patirtimi dalinsis Norvegijos specialistai.

Laukiama, kad projekto įgyvendinimas skatins mokytis ir bendradarbiauti tautinio kultūros paveldo srityje, paskatins kultūrinį ir kūrybinį regionų vystymąsi.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

Rugsėjo 15 d., viešbutyje ,,Kelmynė“, vyko projekto ,,Kultūra visiems“ viešinimo renginys, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, LLKC atstovai, partnerių iš Norvegijos atstovai, partnerių iš 6 Lietuvos kultūros centrų atstovai, Molėtų raj. Vicemeras M. Kildišius, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėja N. Kimbartienė. Renginyje vykusios spaudos konferencijos metu buvo pristatomi tarptautinio projekto ,,Kultūra visiems“ tikslai ir uždaviniai, o taip pat buvo demonstruojama LLKC atkurta Baltų genčių kostiumų kolekcija, pristatanti I – XVI a. skirtingų laikotarpių kostiumų dėvėseną bei jo istorinę raidą.

Renginio meninę programą atliko Molėtų kultūros centro vokalinis ansamblis ,,A Capella“ (vad. V. Zutkuvienė), Molėtų kultūros centro folkloro ansamblis ,,Malkesta“ (vad. A. Kibickienė), Molėtų kultūros centro vaikų folkloro ansamblis ,,Kukutis“ (vad. R. Pelakauskienė), Molėtų kultūros centro armonikininkai A. Mieliauskas ir K. Kuzmickas.

Projekto data: birželio 30 d.
Projekto vieta: Molėtų savivaldybės aikštė
Projekto lėšos: Molėtų rajono savivaldybė, LR Kultūros rėmimo fondas, privatūs rėmėjai

Projekto data: liepa – rugpjūtis
Vieta: Molėtų šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Projekto lėšos: Molėtų rajono savivaldybė, LR Kultūros rėmimo fondas, privatūs rėmėjai

Antrą kartą Molėtuose suorganizuotoje analogo šalyje neturinčioje respublikinėje šventėje – varžytuvėse „Armonikierių du@i“ buvo puoselėtos etninės kultūros tradicijos ir sutelkta daugiau nei 60 muzikantų armonikininkų vieningam bei gyvam liaudiškos muzikos išpildymui. Renginio metu kūrinius armonikininkai atlieka duetuose, kas suteikia galimybę bendrauti ir bendrauti šalies armonikininkams, keistis gerąja patirtimi. Pritaikius inovatyvią idėją išlaikytas liaudies kūrybos dvasinis pakilimas, susitelkimas ir tautiškumas, išsaugotas kultūrinis identitetas, išryškinantis krašto savitumą, išskirtinumą, puoselėjamos armonikininkų grojimo tradicijos.

Projekto data: lapkričio 24 d.
Vieta: Molėtų kultūros centras
Projekto lėšos: Molėtų rajono savivaldybė, LR Kultūros rėmimo fondas, privatūs rėmėjai

Molėtų kultūros centras pateikė paraišką ir gavo finansavimą projektui „Kultūrinio gyvenimo sąlygų gerinimas Molėtų rajono kaimuose“ (Nr. LEADER-11-MOLĖTAI-02-011) pagal vietos plėtros strategijos „Molėtų rajono kaimo vietovių plėtros strategija“ prioriteto „Kaimo gyventojų aktyvinimas – naujų bendradarbiavimo formų diegimas, partnerystės skatinimas“ priemonę „Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių didinimas, aktyvumo ir pilietiškumo skatinimas“. Projekto vertė – 155, 692 Lt, projekto veikloms vykdyti skirta paramos suma – 128, 673 Lt. Kaimo bendruomenėse vyksiančių renginių kokybę pagerins ir pagal projektą gauti muzikos instrumentai, scenos aparatūra (šviesos ir garso komplektai), kas sudarys galimybę pagerinti meninę ir koncertinę renginio dalį, pritraukti daugiau žiūrovų ir dalyvių, skatinti bendruomeniškumą, susitelkimą.