Kiekvienais metais šią dieną minėdavome dainuodami tremtinių dainas. Šiemet šią dieną minėjome kiek kitaip. Prie mūsų prisijungė Molėtų skautų vadovė Jolita su jaunaisiais skautais ir Ala iš Ukrainos, kuri šiuo metu apsistojusi Dubingiuose. Ala yra tautodailininkė ir labai norėjo pasidalinti kuo nors, ką pati išmano. Vakaras buvo labai jaukus tarp siūlų ir audinių skiautelių. Viešnia pasakojo apie savo krašto tradicijas ir rodė, kaip pasigaminti jų tradicinę namus saugančią lėlę – Motanką. Lėlytė gaminama be adatų, be žirklių. Viskas atliekama rankomis plėšant ir vyniojant medžiagas ir siūlus. Šios lėlės saugo namus, gydo sergančius, gerina tarpusavio santykius. Tai lyg ir namų apsauga.
Kalbėjomės apie tremtį, apie tą jausmą, kai turi išvykti iš namų taip, kaip stovi, apie karo baisumus, apie paliktus artimuosius. Jausmus raminome lietuvių tremtinių dainomis. Sunkūs prisiminimai išsiskleidė bendrystės spalvomis. Bendrystė padėjo lietuviams Sibiro platybėse, bendrystė padeda ir šių dienų karo pabėgėliams. Džiaugiamės pažintimi ir draugyste su Ala. Ir jau kirba mintys apie mūsų tolimesnius susitikimus. Idėjų daug…
Draugystė ir artimumas visada yra kito žmogaus dovana tau, niekada nieko negali reikalauti. Gali kviesti žmogų bendrystei, bet jokiu būdu – ne jos reikalauti.
(Kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis)
