Yra vakarų, kurie praeina kartu su saulėlydžiu. O yra tokių, kuriuos dar ilgai nešiojamės savo prisiminimuose. Būtent toks buvo ir šiųmetis tradicinės Žolinių vakaronės „O tai buvo vakarai…“ susitikimas Levaniškiuose – jau vienuoliktasis. Šventei bendruomenė pradėjo ruoštis gerokai anksčiau. Buvo puošiama erdvė, dėliojamos paskutinės detalės, o po pietų į šventės vietą rinkosi Levaniškių bendruomenės šeimininkės. Jos kūrė ne tik vaišes, bet ir tą ypatingą jausmą, kai žinai – čia tavęs laukia. Virė puodai, kvepėjo sriuba, buvo ruošiami vėrinukai, plovas ir kitos vaišės, skirtos visiems susirinkusiems. Tuo metu muzikantai derino instrumentus, o Molėtų kultūros centro renginių organizatorės – Vanda, Laisvė, Dalia ir Violeta – ruošė kūrybinių veiklų erdvę. Vaikų laukė žaidimai, rankdarbių dirbtuvėlės, laikinos tatuiruotės, muilo burbulai ir iš balionų kuriami spalvingi žaislai. Šventės vietoje netrūko vaikų juoko, smalsumo ir kūrybinio šurmulio. Šventė prasidėjo nuo tradicijų.
Renginį vesti pradėjusi Milda priminė susirinkusiems Žolinių prasmę ir tradicijas – laiką, kai dėkojame už vasaros derlių, gamtos dovanas, šeimą ir galimybę būti kartu.
Po sveikinimų, kuriuos tarė Čiulėnų sen. seniūnė Danguolė T. ir seniūnaitis, pastarasis pristatė ir parengtą scenos projektą.
O tada – metas muzikai! Pirmieji į sceną žengė jaunieji muzikantai – armonikininkai Kristupas ir Arnas, savo muzika gražiai pradėję šventinę programą.
Juos pakeitė Molėtų kultūros centro romantinių dainų atlikėjų grupė „Prisiminimai“, vadovaujama Vitalijaus Gaulės. Skambėjo dainos, kurios ne tik linksmino, bet ir kvietė prisiminti jaunystę, gražius vakarus, pirmuosius šokius ir žmones, likusius mūsų prisiminimuose.
Deja, šventėje negalėjo pasirodyti ilgai laukta viešnių iš Kelmės miesto bendruomenės kapela „Sukurys“ – jų vadovą išvakarėse ištiko sveikatos negalavimas ir jis pateko į ligoninę. Linkime jam kuo greičiau pasveikti ir tikimės, kad dar turėsime progų susitikti muzikos scenoje.
Gėlės pražydo ir ant suknelių. Viena linksmiausių vakaronės dalių tapo konkursas „Gėlėta suknelė“.
Dalyvių susirinko išties gausus būrys. Kiekviena moteris pristatė savo suknelę, pasakojo, kuo ji ypatinga, o žiūrovai rinko labiausiai patikusią.
Ir kaip gi be emocijų, šypsenų bei gausių aplodismentų! Žiūrovų simpatijas pelnė trys konkurso nugalėtojos, o dar vienas ypatingas prizas atiteko mažiausiajai šventės „gėlytei“. Tačiau šį kartą laimėjo ne tik nugalėtojos – gėlėmis buvo pagerbtos visos konkurso dalyvės. Gėles įteikė renginio rėmėjas Saulius Minkevičius .
Vieni kūrė, kiti šoko. Kol vaikai žaidė, kūrė rankdarbius, rinkosi laikinas tatuiruotes, pūtė muilo burbulus ir džiaugėsi balionų figūromis, suaugusieji mėgavosi muzika.
Šventės aikštelėje vieni dainavo, kiti šoko, treti tiesiog sėdėjo šalia artimų žmonių ir mėgavosi tuo paprastu, bet labai brangiu buvimu kartu.
O vakaro kulminacija tapo atlikėjų grupės „Laukinis medus“ pasirodymas. Muzika pakvietė visus dar kartą pajudėti, padainuoti, pašokti ir pasimėgauti vasaros vakaru.
Ir vis dėlto – svarbiausia buvo ne scena. Žolinės nuo seno primena, kad reikia sustoti, padėkoti ir pasidžiaugti tuo, ką turime.
Ši vakaronė dar kartą parodė, kad gražiausios šventės gimsta ne vien scenoje. Jos gimsta iš žmonių pastangų – iš tų, kurie puošia erdvę, verda puodus, ruošia vaišes, derina instrumentus, kuria pramogas vaikams, dovanoja muziką, padeda ir tiesiog ateina pabūti kartu. Todėl vienuoliktąją Žolinių vakaronę galima užbaigti tais pačiais žodžiais, kuriais ji buvo pavadinta: „O tai buvo vakarai…“
Vakarai, kuriuose buvo muzikos, gėlių, vaikų juoko, šokių, dainų, vaišių ir, svarbiausia, žmonių. Tokių vakarų norisi dar ir dar.
Nuoširdus ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios šventės, visiems atlikėjams, edukatorėms, bendruomenės šeimininkėms, rėmėjams ir kiekvienam, kuris savo buvimu kūrė šį vakarą.
Iki kitų susitikimų!
O gal po metų vėl pasakysime – „O tai buvo vakarai…“
Čiulėnų renginių organizatorė
Violeta Nariūnienė
