Vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti bei kupėja, inturkiškiai švenčia visų laukiamą trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos – Joninių šventę. Šventės metu tradiciškai pasveikinti ir vainikais pagerbti šventės varduvininkai. Prisiminę papročius, visi buvo pakviesti nusipinti gražiausią vainiką, sudalyvauti ir pasivaržyti smagiuose žaidimuose. Neprailgo vakaras nė vienam atėjusiam – skambios ir trankios Lietuvos Šaulių sąjungos Utenos rinktinės kapelos „Dar ne sutema“ (vad. Zita Kviklienė), bei linksmos, svajingos Kuolakasių kaimo bendruomenės Genutės ir Zenono dainos, šokiui pakvietė kiekvieną. Joninių laužo liepsna pakeitė nusileidusios saulės šviesą, pražydo ir surastas buvo simbolinis paparčio žiedas. Merginos, smalsaudamos koks bus išrinktojo vardas, savo nusipintus vainikus nusinešė plukdyti į ežerą.
Esu dėkinga visiems atėjusiems ir šventėje aktyviai dalyvavusiems. Taip pat ir šventei pasiruošti padėjusiems – seniūnei Almutei bei visiems seniūnijos darbuotojams, Inturkės bendruomenei ir jos pirmininkei Virginijai, už sustabdytas šventės akimirkas – Aušrai..
Renginių organizatorė
Dalia Žičkienė