Kai ruduo apkloja laukus auksiniais lapais, o orą pripildo obuolių ir duonos kvapas, ateina metas sustoti, atsikvėpti po darbų ir… pabūti kartu.
Tokią šviesią ir jaukią nuotaiką skleidė Kuolakasių tradicinė rudens šventė „Po darbų – pabūkime kartu“, subūrusi vietos ir kaimyninių bendruomenių žmones į šiltą rudens popietę, kupiną dainų, nuoširdžių sveikinimų ir tikro bendrystės jausmo.
Šventė prasidėjo poetišku žvilgsniu į rudenį – laiką, kai gamta nurimsta, kai žemė kvepia derliumi, o širdys prisipildo dėkingumo.Žodžiai priminė, kad ruduo – tai ne pabaiga, o metas džiaugtis tuo, ką užauginome, ką sukūrėme ir kuo galime pasidalinti.
Renginyje netrūko sveikinimų. Susirinkusius šiltai pasveikino seniūnė Almutė Navickienė, taip pat Inturkės bendruomenės pirmininkė Virginija K., pabrėžusios, kad bendri darbai ir projektai stiprina bendruomenes, jungia žmones ir suteikia galimybių švęsti kartu.
Šventėje dalyvavo ir Seimo nario Šarūno Biručio patarėja, kuri perdavė sveikinimus, padėkojo už gražią veiklą ir nuoširdų darbą žmonių labui.
Tarp svečių netrūko bičiulių iš kaimyninių bendruomenių – kiekvienas jų savo buvimu kūrė šventės šviesą ir šilumą. Kuolakasių bendruomenės pirmininkė Genutė džiaugėsi visais susirinkusiais ir priminė, kad bendrystė – tai jėga, kuri kuria stebuklus.
Jos šilti žodžiai ir šypsena tapo tarsi šventės simboliu – kvietimu džiaugtis, būti kartu ir dalintis.
Renginio metu buvo pagerbti bendruomenės jubiliatai, sulaukę gražių sukakčių – jiems skambėjo dainos, plojimai ir nuoširdūs linkėjimai.
Muzikine dovana visiems tapo grupės „Laukinis medus“ koncertas, sukūręs šventės ritmą ir džiugią nuotaiką.
Didelį įspūdį paliko ir Marijos Ažubalienės simegrafijos darbų paroda „Gėlės tamsoje“ – subtili, jautri ir rudeniškai simboliška.
Spalvotos, siuvinėtos gėlės ant juodo popieriaus lyg priminė, kad net tamsiame fone visuomet sužydi šviesa – kaip ir žmogaus širdyje, kai ji kupina kūrybos, šilumos ir vilties.
Po koncerto visi susirinko prie vaišių stalo, nukloto gardžiais pyragais ir kitais skanėstais – viskas kvepėjo jaukumu ir rudeniu.
O svarbiausia – paprasti dalykai: šypsena, šiltas žodis, bendras pokalbis – tapo gražiausiu šventės prieskoniu.
Šventės pabaigoje skambėjo nuoširdžios padėkos visiems, kurie prisidėjo – savanoriams, rėmėjams, atlikėjams ir visai bendruomenei.
„Bendrystė – tai mūsų kasdienybės šviesa, o buvimas kartu – tikrasis šventės stebuklas“, – tokiais žodžiais baigėsi ši jauki rudens popietė.
Šventė dar kartą priminė: kai dalinamės šiluma ir džiaugsmu, kai ranka paspaudžia ranką – net ir paprasta rudens diena tampa ypatinga.
Molėtų kultūros centro renginių organizatorė Inturkės seniūnijoje Dalia
